VYNAS, KURIS…:

…yra šios vasaros Atradimas!

Iš “A” didžiosios, ne kitaip. Patys žinot – su maistu ir/arba gėrimais taip jau kartais būna: paragauji, ir kažkuri dalelė tavyje nušvinta. Senokai jau nieko “stulbinančiai naujo” ties baltojo vyno Naujazelandiečiais LT padangėje neatsitiko: neklystanti KIM CRAWFORD elegantiška prabanga; jau kiek nusibodęs, bet, žinoma, vis dar aktualus MARLBOROUGH ESTATE citrusiškas baltavaisiškumas… Tai tiek to NZ rimtumo. Visa kita – linksmadvario mugė.

 

Ir čia, lyg visai netyčia, patyliukais, lyg “grybas iš po lapų” išdygsta visiškai naujas mažytis vyno vežėjas (dviejų brolių prancūzų iš Bordo (Bordeaux) vedinas),  su visiškai stulbinančiu Naujazelandiečiu! Nuostabiai ĮPERKAMU DAŽNAI, baltu – KITOKIU – Naujazelandiečiu… Do read on, if you will.

 

THE NED Pinot Grigio 2019

 

Prasideda visa intriga nuo vynuogės pavadinimo. Pinot Grigio. Dažniau, nei rečiau raudonodė, kantri vynuogė, iš kurios daromas baltas, palaidas vynas. Zelandai šia vynuoge negarsėjo niekada. Ypač Marlborough (Malborou) regione:  užvis Sauvignon Blanc, nedaug Chardonnay. Gal keli mišiniai. Gal kartais truputis Riesling. Su baltais maždaug tiek. (Jųjų raudonieji Pinot Noir – atskira istorija…) Tačiau kuo Zelandai garsėjo VISADA, tai išradingumu, drąsa ir noru bandyti. Ir gera nuotaika. Tai toks ir šis vynelis.

 

Iš gėdos skaisčiai nuraudusios lašišos spalvos skystis. NE, tai NE rožinis vynas. Tai baltas vynas, kurio sultys buvo paliktos truputį ilgesniame kontakte su išspaustų uogų odelėmis, ir tokiu būdu įgavo šią užburiančią vario ir/ar rausvo aukso spalvą.

 

Aromatas ne toks intensyvus, kaip galėtumėte tikėtis iš, pvz., Zelandijos Sauvignon Blanc, tačiau ta tropinių vaisių natelė prasisunkia ir čia. Asmeniškai man vasaros vėjelis taurėje dar atneša ką tik atpjauto arbūzo dvelktelėjimą. The pervert that i am.

 

Skonis, dievaži, Pinot Grigio. Lengvas sausumas, lengvai traški gaiva, jokių pretenzijų į Magijos Magistrus. BET ČIA: tokia sviestiška tekstūra, toks egzotiškų vaisių mažytis salstelėjimas ir, pabaigoje, mažas citrusiškai-imbieriškas žnybtelėjimas į gomurį. Tada samčiu semi DAR VIENĄ gurkšnį.

 

Su įvairiai paruoštomis krevetėmis – savaime, pasaka. Bet asmeniškai aš papildyčiau šiuo ir lengvesnius kiaulienos patiekalus.

Su deramai paruošta vištiena: dabar surimtėkim – ta, kur Chef’o Visvaldo @ “MĖSOS TAŠKAS” Klaipėdoje užmarinuota – atlaikyk! (Nes čia jau reikia šį-bei-tą kelnėse turėti, kad šitokį derinį atlaikytum. Rimtai. Labai rimtai.) Siūlau pabandyti. Atlaikyti. Sex’o skonio džiaugsmas…

Bet kaip jums dar toks: ŠALTO rūkymo (bet tiks ir sūdytos) lašišos “carpaccio”, palaistytas: trintų šviežių baltų melionų, lengvų (pvz., Dijon) garstyčių, trupučio lengvai kepinto česnakėlio, gero alyvuogių aliejaus ir mažytės čiurkšlelės citrinų sulčių išsuktu padažu (+ druska, pipirai (savaime). Bandysit? Su ŠIUO vyneliu? Chebryte, gyvenimas ne-nuo-bo-dus!

 

Tiekėjas Lietuvoje: Sommelier Partners

 

Žiniai: už šį tekstą autoriui niekaip mokama nebuvo