VIENO BOKALO ISTORIJA

VIENO BOKALO ISTORIJA:

The First, The Real and The Only

Pasažas į žinomą filmą, true. Bet kad sakinys-teisybė, tai irgi true. Nes būtent ŠIS alus turi privilegiją ir atsakomybę nešti garbingą kiolšo vėliavą Lietuvos alaus šviesuomenėn. Pirmas, tikras ir (kol kas) vienintelis toks – iš krano! Ne mažiau. Jeigu jums šie sakiniai atrodo pretenzingi, padarykit sau paslaugą – skaitykit toliau. Viskas tuoj paaiškės. Ei, aš stengiuosi.

 

GAFFEL Kölsch

4,8% ABV

 

Šalis/kraštas: Vokietija, Kiolnas

Stilius: Kiolšas

Darykla: GAFFEL

 

Kiolšas yra alus pats sau nuosavoje lygoje. Daromas jis gali būti tik ir vien tik garbingame bei žaviame Kiolno mieste (ir turi EU geografinę denominaciją tą įrodyti). GAFFEL daryklos atveju: pačiame miesto centre, Arkikatedros pašonėje, rankoves atsiraitojus ir ūsus parietus. Dar šiek tiek “technologinės aludario kortelės” duomenų: kiolšas daromas dvilypiu būdu, naudojant viršutinę fermentaciją, tačiau brandinant dugninėje (lager). Ir, žinoma, TAS, YPATINGAS Kiolno vanduo… Jūs gi puikiai žinote, kad didžiajai daliai pasaulio alaus VANDUO yra beveik 50% jo DNR. Tai va.

 

GAFFEL tiesiog užburia savo lengvumu IR savo turtingumu. Tai iš tiesų retas junginys. Lengvas, bet ne sysius. Šviesus, bet DAUG tvirto skonio. Iš tiesų: pats sau nuosavoje lygoje. Alus, kurio galima ATSIGERTI. Ir skaniai pačepsėti.

 

Gal “pykšt-pokšt”?

Patys kiolniečiai savo alų geria iš 0,2 L talpos taurių, kurias mudu su uošviu Alvydu švelniai praminėme “šovinukais”. Kaip sako GAFFEL aludarių šeima, “joks kiolšas neturėtų užsibūti jūsų taurėje ilgiau, nei 6 minutes, YPAČ GAFFEL’is. Antraip, jūs neverti gerti kiolšą…”

 

Reload-ready

Ir pabaigai maža istorija: buvome mes sykį (prieš kokius 4-is metus) su Stebuklingąja šauniame mieste Kiolne. Įsikūrėme Senamiesčio viešbutyje ir einame jau vakarieniauti. Buvau “užprenumeravęs” staliuką legendiniame restorane BEI OMA KLEINMANN (bet čia atskira istorija…) Tai, senu įpročiu prieš vakarienę aperityvu kūną peržegnot, išeinant iš viešbučio, sakau mūsų recepcijos maloniajai fräulein’ai: “Jūs gi vietinė?” Jawohl, sako. Über-Kölner. Tai, sakau, KUR su savo tėčiu einat alaus išgert? Ooooo, sako, čia netoli, bet tik jau prašau niekam nepasakoti. Tylėsiu kaip Darius ir Girėnas ant Puntuko, sakau. Nepasirodė, kad ji suprato, bet į mano akies mirksnį atsakė šypsena, nupiešė poros gatvių labirintą, ir mes jau pakeliui. Truputį paklaidžioję (nes esu topografinis kretinas), randame tą nano-restoranėlį, kuriame yra tik dvi laisvos vietos iš dviejų – prie baro. Ir bėga iš krano ten tik vienintelis alus. Prisėdome, užsisakėme. Paragavome. Susižvalgėme. Ir tylim abudu. Tada maniškė, neiškentus, sako: “Joooo…” Tada aš sakau: “Visiška nesąmonė. VISIŠKA. Kad TOKIO alaus Lietuvėlėje nebūtų… Nesąmonė.” Po ilgos kelionės grįžome namo, susiradau GAFFEL vadovus, pusmetį įrodinėjau, kad ne kupranugaris, ir štai GAFFEL Kölsch čia, mūsuose. Iš krano. Vienintelis, tikras ir pirmasis kiolšas Vytauto valstybėje. Ir, eff me, aš tuo pašėlusiai didžiuojuosi.

 

Reikia bent porą iššauti, kad patikėtum.

 

Dvi Didybės…

 

Ragavau: Nidoje, pop-up resto GRÜNWALD. (Bet galima su žiburiu rasti ir Vilniuje bei Klaipėdoje – pub’uose THE PORTOBELLO. Nuo rudens, tikėtina, bus ir daugelyje kitų tikrai gerų vietų.)

Antrą bokalą užsisakyčiau vėl: užsisakydamas pirmąjį. Nes su kiolšu taip jau yra. Reikia po mažai, bet dažnai. Paragausit – suprasit.

 

Atstovas Lietuvoje: www.kitokie.eu

 

Žiniai: šio teksto autorius tiesiogiai susijęs su minimomis vietomis ir prekės ženklais.