VIENO BOKALO ISTORIJA:

ŠVYTURIO kronikos. Pirmyn į praeitį.

Būna kartais (tiksliau – būdavo, iki karantino…): eini gatve ir susitinki senų seniausiai nematytą mielą pažįstamą. Va, sakai, kaip tik anądien apie tave su chebryte šnekėjom: kur gi tu, kaip gi tu… Gal susibėgam vakare prie bokalo – senus laikus prisiminsim?

Štai ir man taip nutiko: perkame, reiškia, maisto provizijas su Maniške Kerinčiąja Vilniuje – Nidon karantinan vežtis. Parduotuvių sąraše ir LIDL. O Maniškė, kai alaus nuotaika aplanko, namuose CARLSBERG’ą labai užskaito – bet tik tą, kur 0,33 L skardinėse (jos dydis). O šiojo kaip tik LIDL’ e dažniausiai ir būna. Tai kol ji svogūnus ir kitus agurkus rinko, aš patyliukais į alaus skyrių nusliūkinau. Ir, trauk mane devynerios, KĄ GI AŠ MATAU?! Senas, geras, toks pasiilgtas ir toks netikėtas, futbolo vartų platumo šypseną riečiantis pažįstamas!..

 

ŠVYTURYS “ORIGINALUSIS”

5,0% ABV

 

Šalis/kraštas: Lietuva, Utena

Stilius: Amber Lager (taip patys rašo)

Darykla: Švyturys-Utenos Alus

 

 

Šis alus buvo dar tuomet, kai ŠVYTURIO darykla buvo pati sau, be Didžiojo Tėtušio iš Danijos. Ir jis buvo KITOKIŲ alus – tų, kurie ieškojo painiau, nėrė giliau, mąstė tyliau. ORIGINALIOJO ne visose parduotuvėse ir begaudavai. (Aha, čia ta senoji butelio etiketė su ŽALIU apvadėliu! Beje, pilstomu jis taip niekada ir netapo…)

 

Jeigu teisingai prisimenu, stiprumas tada buvo 5,6% (dabar 5,0%). Bet tas skonis… Asmeniškai man jis ir dabar primena keptus kaštainius Paryžiaus gatvėse. Spalva, beje, irgi labai “kaštoniška”. Putą laiko tvirtą, “kiaušininę”, kaip ŠVYTURIO alui įprasta. Burnoje – neįkyraus salstelėjimo pradžia, gerai jaučiamas salyklas. Pabaiga ilga ir švelniai riešutinė, maloniai sausoka, sukelianti poreikį dar vienam gurkšniui. Na, kad vis aiškiau taptų.

 

Tapo. Susisiekiau su ŠVYTURIO komanda ir jie maloniai atsakė į klausimus: receptas grąžintas, senai planavus; verdamas Utenoje todėl, kad tik ten jie turi “skardos” pilstymo liniją; pila į “skardą”, nes tai populiariausia (?) tara parduotuvėse; kol kas – jokių planų tiekti ORIGINALŲJĮ kitiems tinklams, vien tik LIDL (!) Galėčiau čia pradėti išvedžiojimus apie Klaipėdos ir Utenos vandens skirtumą, išlošia jis dėl stiprumo pamažinimo ar antraip, etc., bet nepradėsiu. Nes man pasiutusiai gera, kad ORIGINALUSIS grįžo!!! Ir tos 12-a skardinių, kurias čiupau parduotuvėje, dabar sumažėję iki paskutinių 4-ių (nesupraskite klaidingai – uošvis čia Nidoje gerą alų irgi mėgsta…)

 

Karantinuojant pamary mums, žinoma, kažkiek pasisekė – galime ORIGINALŲJĮ derinti prie ką tik sugautų ir iškeptų ešerių (su svogūniukais) ARBA (dangau!) prie naminės vytintos stintos… (Kur pastarosios galite gauti, nenumanau. Nebent pažinotumėte manąjį didžiulės širdies uošvį Alvydą…) Bet šiaip ORIGINALUSIS namie jums puikiai derės prie: įvairių keptų dešrelių (su troškintais kopūstais ARBA su bulvėmis, pakeptomis su rūkytais lašinukais); prie krosnyje keptos kiaulės karkutės AR kumpio su kaulu (pamarinuoto garstyčiose ir meduje, su česnakėliu ir čiobreliais); su skumbre – šalto ar karšto rūkymo, bet geriausiai su “stroganina” arba šviežiai kepta (vidinė pusė įtrinta kalendrų grūdeliais, keliomis traiškytomis kadagio uogomis, rozmarinu, juodaisiais pipirais, druska, rūkyta paprika, česnaku ir nuostabiu lietuvišku sviestu)…

 

Kažkada (čia toks vienkartinis laiko matavimo vienetas), kai turėjau reklamos agentūrą ir mums teko garbė bei didžiulis iššūkis įvedinėti CARLSBERG alų į Lietuvos rinką, nemažai dienų leisdavau tarp Kopenhagos vadavietės ir Klaipėdos ŠVYTURIO daryklos. Pastarajame ir susipažinau su Fenomenalia, Užburiančia, nuolat besišypsančia ir daug, DAUG alaus paslapčių žinančia Džiuljeta Armoniene, ŠVYTURIO Master Brewer ir jo skonio sėkmės kūrėja (o dabar jau ir PASAULINIO garso aludare). Daug pasikalbėdavom, laisvą minutę radę. Kurį kartą užklausiau jos: “O kokiu savo sukurtu alaus receptu jūs pati didžiuojatės labiausiai? Tik nesakykit, kad EKSTRA – čia jau būtų per lengva…” Džiuljeta nusijuokė, po to susimąstė. “Tu turbūt nežinosi… Yra toks… Nedaug mes jo išverdam, nedaug jo kur ir rasi. ORIGINALUSIS vadinasi. Tai va čia būtų TAS. MANO.”

O aš namie jau kurį laiką šį gurkšnojau… Daug dar po to linksmų diskusijų apturėjom.

 

Ragavau: Nidoje, namie, karantine. (Pirkau: LIDL Vilniuje)

Antrą bokalą užsisakyčiau vėl: iš karto. Šiam alui du bokalai venas po kito – pats tas, nes ties antrojo viduriu jau visiškai pajauti niuansus.

 

Žiniai: už šį tekstą autoriui niekaip mokama nebuvo