KELIONIŲ ATVIRUKAI:

Liepoja, Latvija: PAS KAIMYNUS BESIDAIRANT…

Ilgai čia savo kokosą krapščiau, begalvodamas iš kokios šalies jums atviruką šį kartą “išsiųsti”. Varčiau, varčiau kelionių užrašus ir, atsidusęs, supratau: vis tiek šiais keistais Laikais-Ne-Like’ais, ko gero, niekur toli nevyksite… Tai kam erzintis?

 

Ir atsitik tu man taip – kaip sykis prieš porą savaičių nusišypsojo laimė ir sėkmė mudviems su Žavingąja būti pakviestiems didžiuoju, grakščiuoju Klaipėdos Universiteto burlaiviu BRABANDER plaukti iš mylimos Klaipėdos į laaaaaaaabai senai belankytą Liepoją (tą, kur Latvijoje). Kelionę organizavo Lietuvos Karinių Jūros Pajėgų Karininkų Klubas, ir viskas buvo taip nuostabu, kad mudviems su Kerinčiąja (civiliokams), iki šiol cypauti iš džiaugsmo norisi. Bet čia ne apie tai. Čia – apie keistąjį pajūrio miestelį Liepoją, ir ką ten skanesnio nuveikti.

 

Pradėkime nuo to, kad 6-dienio vakarą, pusę septynių, kurortinis miestelis tuščias tiek, kad benamiai šunys koją ant kojos susikėlę tarpuvartėse rūko… Net suvenyrų parduotuvės dirba iki 18:00 val. ŠEŠTADIENĮ. Simboliška. Ne todėl, žinoma, kad tų suvenyrų mums reikėjo. Tiesiog – nelenkia broliukas latvis nugaros dėl bukos kasdienybės. Į horizontą svajingai žiūri. Yra ko pasimokyti.

 

Maloniai nustebino miestelio išvaizda: daug gražios renovacijos ir tikrai matosi, kad kažkam rūpi. Taip pat LABAI įdomus architektūrinis paveldas: tarp sovietyno “siaubiakų” daug nuostabiai ištaigingo (ir jau daug kur puikiai restauruoto) jugendstil (art nouveau), probėkšmais “atskiesto” regionine tarpukarių MEDINE architektūra (irgi daug kur puikiai restauruota!). Dar nustebino tautiečių kiekis. Vasarą mūsiškių Liepojoj DAUG. Bet visi kažkokie latviškai ramūs. Kuršo santūrumas mus gerai veikia.

 

Tai, kas anksčiau buvo biker’iškai garsi prieplaukos (“promenados”) vakarinių/naktinių pasilinksminimų suaugusiems teritorija, dabar jau praradusi savo gerą skonį, viliones ir šėlsmą, todėl negaiškite laiko. Yra miestelyje nauja teritorija ties F. Brivzemnieka gatve: toks pusės ledo ritulio aikštės dydžio “rajoniukas” su keletu išties puikių barų ir restoranėlių. Ten, iš esmės, ir vyksta visas progresyvus bei jaukus Liepojos sociumas.

 

MO (F. Brivzemnieka iela 7, +371 266 30 222): labai paslaugus ir nuoširdžiai mandagus barmenas patikino, kad jie dirba KIAURUS metus (asmeniškai aš užsižymėjau – ties lapkričio pabaiga/gruodžio pradžia). “And the fireplace is actually working”, garantavo. Telaimina tave visų reikalų ministras, Mielasis!

Nuostabiai sutvarkyta erdvė: centrinis baras ir šalutinis baras, skirtas šampanui. Atviro tipo virtuvė, tatuiruotos virėjos/–jai (man tik tos juodos beisbolo kepuraitės pasirodė jiems prie puodų karščio per didelė našta, bet hey! – atsidaryk savo ir dirbsi kaip norėsi…). Maistelis bando būti “madingas”, bet jam labiau pasiseka būti nuoširdžiam. Porcijos a la tapas, jokių aiškiai apibrėžtų “koncepcijų”. Nedidelis meniu, faini reikalai. Daug minimalios estetikos. Truputį brangiau, negu kitur, bet visiškai aišku dėl ko. Dar man paukštukas pačiulbėjo, kad vienas iš MO savininkų yra garsusis liepojietis Kristaps Porzingis iš NBA gretų… Šauniai tvarkosi tavo chebrytė, Bendravardi! Puikiai padirbėta – ne tik krepšinio aikštelėje.

Rezervuokite iš anksto – vieta labai populiari!

 

WOODSTOCK: ten pat ir tų pačių (žiūr. aukščiau) įpleškintas kokteilių bariukas, per du pastatus nuo MO. Aptarnauja lėtokai, nes skiria daug dėmesio “papezėjimui” su vietiniais. Turinio gausa nepribloškia, bet kokybė, mandagumas ir nuoširdumas tikrai džiugina. Kainos irgi: apelsinų džinas TANQUERAY FLOR DE SEVILLA su toniku – 5,20 (Vilniuje +/- 7,60, jeigu pasiseks…) What’s not to like?

 

BEL CIBO (Graudu iela 21, +371 830 274): prisipažinsiu – nepasiteiravau ką latviškai reiškia “graudu”, bet greičiausiai “šypseną”. Tai štai šioje gatvėje (visai netoli nuo aukščiau minėtų vietų) yra toks YPATINGAS italų restoranėlis. Vienintelis toks itališkas visoje Liepojoje. Bet YPATINGAS jis ne tik maistu (nors valgoma iki “beveik LABAI skanu”). YPATINGAS jis savo savininku. Jis gi ir barmenas, ir VIENINTELIS padavėjas (restorane su lauko terasa, per pilną užsėdimą sutalpinančiame apie (mano skaičiavimu) 50-60 asm…

TOKIO susireikšminusio asilo mūsų versliukyje dar nebuvau matęs. Ir čia jums rašo tas, kuris pats jau susiaubėjus primadona… Sakau jam: bičiuli, tik nesakyk, kad tu čia kasdien taip vienas varai (ir akivaizdžiai NIEKO nespėji) – sakyk, kad čia tavo kolektyvas į pliažą išleistas; susirgo; susipykot; išėjo į parduotuvę kokio netikėto trūkumo kompensuoti, dar bala žino kas… O jis man sako (gražiai latviškai-amerikietiškai taip): “Ne. Čia aš pats sau. Nereikia man kitų. Tu žinotum, kur aš pasauly dirbęs… Mes čia pasaulinio prabangaus tinklo dalis… Aš čia vienas puikiai viską sugebu…”  Tai, sakau, kad nesugebi, Darbštuoli. Mes pradinių gėrimų, va, laukiame virš 40 min. O jis nė nemirktelėjęs: taigi tuoj bus tie jūsų gėrimai! Ir – nepatikėsit – atnešė. (O pas mane, jeigu ką, restoranuose irgi Gordon Ramsey’is indus plauna. Kai leidžiu…)

Suprantu, kai yra personalas (kad ir koks nedidelis), ir nespėja. Tada galima užjausti. Bet kai tokio dydžio restorane VIENAS, ir dar pasikėlęs, ir dar ekskrementą apie tarpplanetinius tinklus mala?! Tada man norisi kandžiotis. Nes arba tu labai piktas-bukas, ir su tavimi niekas NENORI dirbti; arba tu – labai godus… Sakau: sere, nuraminkite mane, kad bent jau virtuvėje ne jūs vienas nugarą lenkiate? Nuramino.

Ir visai skaniai pavalgėme. Buvo tikrai verta. Ir dar pamačiau ko mūsų versliukyje nebuvau matęs. Liepojoj! Ir matyti daugiau nelabai noriu.

Rezervuokite iš anksto – restoranas žinomas ir populiarus.

 

VALHALLA WINE & COFFEE (Juras iela 24): yra toks pusamžis danų rokeris Louie Fontaine, kuris nemenkai Liepojoje savo laiku prisiautėjo – turėjo viešbučius, barus, strip-klubus ir t.t. Paskui, kiek žinau, viską pardavė ir atidarė šitą mažą, bet labai jau hipsterišką viešbutuką su kavinaite. Dirba jie ten seno vėžlio greičiais ir savo eilės palaukti tenka kantriai, bet kava beveik sugyvenama, alus šaltas ir – svarbiausia – atsidaro jie nuo 10:00 val.! Tai, vienok, jau pretenzija į rimtas ambicijas pajūrio miestelyje, kuriame VASARĄ net restoranai SEKMADIENĮ atsidaro 12:00… Jeigu išvis atsidaro. Pavyzdžiui, buvome suplanave pusryčiauti vietinio barmeno pagirtoje “graikų gatvės maisto” užkandinėje GREEKS (F. Brivzemnieka 10). Tai šis, iš pažiūros mielas rūsiukas 7-dienį taip ir neatsidarė… Nei 12:00, kaip ant durų su pažadu parašyta, nei 15:00, kaip dėl visa ko, praeidamas tikrinau, nei 92:00… O iš vakaro juk veikė!!! Pats mačiau.      

 

Tai maždaug tiek per vieną vakarą ir visa kitą dieną nuveikėme pas brolius: šauniame, vis gražėjančiame, atsipūtusiame pajūrio miestelyje Liepojoje. Kur dunda tramvajus, vynas pigesnis, nei namie ir lietuvius, atrodo, vis dar mėgsta…